ką turi žinoti?

Jei manai, kad gyvenimas nebebus toks, koks buvo prieš tėvų skyrybas – esi teisus (teisi). Tačiau tai nereiškia, kad dėl tokių pokyčių tu negalėsi patirti malonių gyvenimo akimirkų. Gali būti, kad gyvensi kitame name (bute), patirsi naujų įspūdžių, įsisuksi į naują rutiną. Taigi, tavo gyvenimas tęsis ir po tėvų skyrybų.

Mokykla, kasdieninė veikla tave vers judėti pirmyn, o svarbiausia – tu judėsi pirmyn! Netiki? Pasiklausk mokyklos ar kiemo draugų, kurių tėvai išsiskyrę. Jie tai išgyveno, išgyvensi ir tu. Tėvų skyrybos – ne pabaiga, o naujo pradžia. Patikėk, nebūtinai blogesnio, net jei dabar tau atrodo, jog tai neįmanomas dalykas.

Daugeliui pirmoji mintis, kylanti išgirdus apie tėvų skyrybas, yra „aš dėl to kaltas (kalta)“. Tai netiesa! Tavo tėvai yra suaugę žmonės, atsakingi už savo sprendimus. Kartais skyrybos gali būti geriausia išeitis problemų išvargintai šeimai. Net jei manai, jog gali sustabdyti skyrybas, tiesa yra ta, kad sprendimą šiuo atveju priimi tikrai ne tu. Tėvai santuoką sukūrė abu, todėl apsisprendimo teisė (pasirinkti būti kartu ar ne) priklauso būtent jiems. Taigi tu nesi atsakingas (atsakinga) už iširusią tėvų santuoką. Tai yra tik jų pasirinkimas.

Skirtingas ir nenuspėjamas tėvų elgesys po skyrybų gali tęstis ilgokai. Tavo tėvai, kaip ir tu, bandys (bando) savais būdais priprasti prie pasikeitimų. Jie gali pradėti eiti į pasimatymus, mažiau praleisti laiko namuose arba atvirkščiai – pradėti kasdien gaminti vakarienę, stengtis praleisti kuo daugiau laiko su tavimi. Tėvai greičiausiai kurį laiką bus liūdni, prislėgti bei pikti. Tai tikrai nesusiję su tavimi, jie tokiu būdu išgyvena skyrybas. Atmink, jie tuokėsi nesitikėdami, jog išsiskirs. Jiems greičiausiai yra labai sunku dėl to, kad nepavyko išsaugoti santuokos.

Daugelis dalykų į savo vietas turėtų atsistoti tada, kai tėvai apsipras su naujovėmis.

Nors ir sunku pripažinti, bet, kaip minėta, ne viskas nuo tavęs priklauso. Jeigu paskutiniu metu tenka dažniau pasirūpinti broliu ar sese, namų ruoša, tėvais (rūpiniesi jų savijauta, nerimauji, stengiesi juos prablaškyti), atsimink, kad negali pats (pati) viskuo pasirūpinti.

Pirmas žmogus, kuriuo turi pasirūpinti – tu pats (pati). Pasistenk tai prisiminti, jei pastebėsi, jog tavo elgesys darosi panašus į vieno iš tėvų elgesį, bendraujant su broliais ar seserimis, kitais artimaisiais. Tau nereikia būti kieno nors vietoje, kad būtum puikus sūnus ar duktė, brolis ar sesė – tiesiog būk savimi. Gerai, jeigu stengiesi įsigilinti į kitų žmonių poreikius, tačiau padėdamas kitiems nepamiršk ir savęs. Tai svarbiausia!

Skyrybos visus veikia skirtingai. Mūsų reakcijos priklauso nuo kiekvieno asmenybės bruožų, gyvenimo būdo, šeimos, kurioje augome. Vieni nori, kad viskas būtų taip, kaip buvo prieš skyrybas. Kitiems po tėvų skyrybų būna atvirkščiai, nes palengvėja.

Kai kuriems paaugliams tėvų skyrybos gali būti labai netikėtos. Pavyzdžiui, gali visą laiką manyti, jog tavo šeima be trūkumų ir ideali, iki tol, kol išgirsti apie tėvų ketinimus gyventi atskirai.

Nėra dviejų vienodų žmonių ir jų identiškų išgyvenimų. Nauji žmonės tavo tėvų gyvenime (patėviai, pamotės), persikėlimas į naujus namus, apsilankymai pas su tavimi nebegyvenantį vieną iš tėvų – visa tai keičia žmogų. Taigi, netgi girdint, kad ir kitiems yra taip nutikę, nereiškia, kad jie jautėsi lygiai taip pat. Skyrybas kiekvienas išgyvena šiek tiek skirtingai.

Viename filme dvi mergaitės, kurių tėvai skyrėsi, stengėsi daryti įvairius triukus, kad tik tėvai gyventų kartu. Filmo pabaiga graži – tėvai neišsiskyrė, gyvena viena laiminga šeima.

Deja, realiame gyvenime taip nutinka retai. Daugeliui tėvų skyrybos yra ilgai svarstytas žingsnis. Gaila, bet tavo pastangos priversti juos vėl gyventi kartu nepadės. Skyrybos – jų sprendimas. Nors ir sunku tai pripažinti, bet tu negali to kontroliuoti.

Kokia yra geroji skyrybų pusė? Gali tikėti, gali netikėti, bet realiame gyvenime yra daug puikių patėvių ir pamočių, kurie geba stipriai mylėti, atjausti, būti šalia ir rūpintis šeima, teikdami vienas kitam džiaugsmą ir laimę, pagarbą bei supratimą.